Tarptautinės prekybos duomenų sistema,

Prekybos sistema tarptautinė

Didžioji depresija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Galingųjų valstybių sutarimas dėl esminių tikslų ir tarptautinės ekonomikos valdymo metodų padėjo priimti vieningus Breton Vudso konferencijos sprendimus. Susitarimų esmė buvo bendras tikėjimas kapitalizmu. Nežiūrint to, jog išsivysčiusių valstybių vyriausybės kapitalizmo viziją matė skirtingai Prancūzijapavyzdžiui, priešingai nei JAV, siūlė sąlyginai didesnį vyriausybės kišimąsi į šalies ekonominius procesustačiau visos jų rinkos veiksnius ir privačią nuosavybę pripažino valstybės funkcionavimo pagrindu.

Valstybės tarnautojų menamos Didžiosios depresijos patirtys, bylojusios apie tarptautinių mainų kontrolės ir prekybos barjerų išaugimą, buvo laikomos ekonominės katastrofos priežastimi. Breton Vudso planuotojai naujų sprendimų išdavoje, tikėjosi išvengti 4-ame dešimtmetyje įvykusio nuosmukio pasikartojimo, kuomet tarptautinių mainų kontrolė pakenkė tarptautinės prekybos atsiskaitymų sistemai.

Europos Sąjunga ir Pasaulio prekybos organizacija

Dėl šių procesų defliacijos požymiai tapo vis labiau išreikšti; nacionaliniai uždarbiai krito, prekių paklausa sumažėjo, prasidėjo visuotinė bedarbystė ir krito bendros tarptautinės prekybos apimtys. Tokių blokų egzistavimas stabdė užsienio investicijų galimybes. Pastaroji strategija didino valstybines pajamas trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau drastiškai kenkė ekonominiam klimatui vidutinėje ir ilgalaikėje plotmėse. Vardan permainų tarptautinėje ekonomikoje, Breton Vuds sistemos kūrėjai pasisakė už liberalios sistemos sukūrimą, kuri būtų paremta rinkos ekonomikos dėsniais ir kiek įmanoma atmestų privataus kapitalo ir prekybos barjerus.

Nors būta nesutarimų dėl tokios sistemos įgyvendinimo priemonių, tačiau visi palaikė atviros sistemos sukūrimo būtinybę. Cordel Hull — JAV užsienio reikalų ministrasbuvo viena iš asmenybių, įžvelgusių tarptautinio saugumo garantą naujojoje sistemoje.

prekybos sistema tarptautinė

Hull tikėjo, jog fundamentaliosios abiejų karų priežastys slypėjo ekonominėje diskriminacijoje ir prekybiniuose karuose. Dėl Didžiosios depresijos išsivysčiusių valstybių vyriausybės visuotinį ekonomikos valdymą pradėjo matyti pirminiu valstybės uždaviniu. Darbingumas, stabilumas ir augimas tapo svarbiausiais visuotinės politikos klausimais. Tapo priimta vyriausybę laikyti pagrindiniu gerovės valstybės kūrimo įrankiu.

  • Akcijų pasirinkimo sandoriai 101
  • Tarptautinės organizacijos
  • Prekybos ginčų sprendimo sistema Tarptautinės prekybos sistemos iššūkiai.

Ekonominio stabilumo ir politinės taikos užtikrinimui šalys sutiko bendradarbiauti reguliuojant tarptautinę ekonominę sistemą. Pokario pasaulio esminiu ramsčiu turėjo tapti laisvoji prekyba. Svarbiausios rinkos ekonomikos šalys sutiko su JAV, pokario tarptautinės ekonomikos valdymo, vizija, kurios principai turėjo sukurti ir palaikyti veiksmingą tarptautinę monetarinę sistemą ir eliminuoti prekybos ir kapitalo įplaukų kliuvinius.

JAV, skirtingai nuo Europos, liko nenuniokota karo, priešingai — išvystė klestinčią gamybos pramonę ir pasipelnė iš ginklų pardavimo ir pinigų skolinimo kitoms kare prekybos sistema tarptautinė valstybėms; m. JAV industrijos produkcija padvigubėjo lyginant su prieškario laikotarpiu tarp ir m.

Susijusios praktinės situacijos

Tuo tarpu Europos ir Rytų Azijos šalys buvo kiek ekonomiškai, tiek ir karinės jėgos atžvilgiu, sužlugdytos. Breton Vudso konferencijos metu JAV prekybos sistema tarptautinė pranašumas buvo nenuginčijamas.

JAV valdė didžiąją dalį investicinio kapitalo, gamybos ir eksporto. JAV gamino pusę pasaulyje išgaunamos anglies, du trečdalius naftos ir daugiau nei pusę elektros energijos.

  • Sistemingos opcionų prekybos strategijos
  • Tarptautinė prekyba | Studijos Lietuvoje | MRU
  • Svarbiausi statistiniai rezultatai ES išorės prekyba ES tarptautinės prekybos prekėmis su likusio pasaulio sektoriumi vertė ES išorės eksporto ir importo suma m.

JAV turėjo pakankamai pajėgumų gaminti didelius kiekius įvairiausios technikos — įskaitant laivus, lėktuvus, automobilius, ginklus, įrankius ir chemijos preparatus. Be abejo, JAV pozicija žadėjo didžiausią pelną iš naujai kuriamų, nevaržomos pasaulinės prekybos taisyklių.

JAV gaminių eksportui buvo atvertos pasaulinės rinkos, tuo tarpu, prie gamybai reikiamų žaliavų, buvo garantuojamas nekliudomas priėjimas.

NAUJAUSI KOMENTARAI

Manoma, jog JAV kapitalizmas nebūtų galėjęs išgyventi be užjūrio rinkų ir sąjungininkų. Karo pramonės gigantams nustojus veikti ir kareiviams užpildžius darbo rinką, pasipylė pesimistinės pranašystės, jog taika vėl sukels ekonominės depresijos pasikartojimą ir bedarbystę.

Prie tokių nuotaikų prisidėjo darbininkų keliami neramumai. Su tikslu išvengti 4-o dešimtmečio ekonominės katastrofos pasikartojimo, prezidentas Franklin D. Roosevelt numatė naują pokario tvarką, kaip priemonę vedančią į niekada nesibaigiantį JAV klestėjimą ir gerovę.

prekybos sistema tarptautinė

Atlanto chartija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Roosevelt ir Churchill jų slaptojo susitikimo, įvykusio Niufaudlando m. Britanijos buvo sušaukta Atlanto chartija.

Karo metais JAV įsivaizdavo pokarinę ekonominę tvarką, sudarančią galimybę JAV korporacijoms laisvai investuoti užjūrio šalyse ir leidžiančią įsiskverbti į rinkas, anksčiau priklausiusias uždariems rišamosios valiutos prekybos prekybos sistema tarptautinė. Roosevelt ir Britanijos ministro pirmininko Winston Churchillįvykusio šiaurės Atlanto vandenyse plaukusiame laive, metu, buvo išskirtinis istorinis įvykis, tiesiogiai įtakojęs Breton Vudso konferencijos sprendimus.

Atlanto chartija žadėjo visų tautų lygiateisiškumą į išteklius ir prekybą. Be to, siūlė pasaulinių vandenų nepriklausomumą tai buvo esminis JAV užsienio politikos tikslas nuo to laiko, kai ais, pirmą kartą, Prancūzija ir D.

Britanijos iždininkų kulminacija. JAV ir D. Britanijos atstovai studijavo tarpukario ekonomikos trūkumus ir siūlė tarptautinių atsiskaitymų sistemą, kurioje neegzistuotų baimė dėl staigaus valiutos nuvertėjimo arba nevaldomo kurso kitimo, kurie Didžiosios depresijos metu buvo beveik paralyžiavę pasaulinį kapitalizmą.

Dauguma JAV politikų manė, jog neturint galimybės eksportuoti gaminius į stiprią Europos rinką, JAV ekonomika nesugebėtų išlaikyti karo metu pasiektos ekonominės gerovės.

prekybos sistema tarptautinė

Be to, infliacijai vis skausmingiau įtakojant uždarbių nepakankamumą, JAV profsąjungos nebenorėjo taikstytis su JAV vyriausybės siūlomomis sąlygomis. JAV parama buvo reikalinga sąjungininkių šalių ekonomikos atstatymui ir apskritai išlikimui.

Tarptautinės prekybos duomenų sistema Tarptautinės prekybos duomenų sistemos

Prieškario metais Prancūzija ir D. Britanija suprato nebegalinčios laisvoje rinkoje konkuruoti su JAV industrija. Britanija sukūrė savo uždarą ekonominį bloką ir užvėrė vartus JAV importui. Nežiūrint to, JAV pareigūnai buvo pasiruošę prievarta atverti imperijos rinką. Kartu sudėjus, D. Britanijos ir JAV prekyba sudarė daugiau nei pusę pasaulinės prekybos apimčių.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Jeigu XIX amžiuje dominuojančią ekonominę poziciją užėmė D. Nuvarginta D. Britanija neturėjo didelio pasirinkimo. Du Pasauliniai karai buvo sunaikinę esmines pramonės šakas, kurios anksčiau leisdavo importuoti pusę šalies sunaudojamo maisto ir beveik visas žaliavas, išskyrus anglį. Britanija buvo priversta prašyti pagalbos. Išsekę britų valdininkai, neturėdami konkrečios skolos grąžinimo vizijos, prekybos sistema tarptautinė derybas.

Beveik du amžius Prancūzijos ir JAV interesai susikirsdavo kiek senajame, tiek naujajame pasauliuose. Karo metais prancūzų nepasitikėjimas Jungtinėmis Valstijomis buvo įkūnytas, laikinosios vyriausybės prezidento, generolo Charles de Gaulle.

Post navigation

De Gaulle kietai kovojo su JAV valdininkais, bandydamas išlaikyti šalies kolonijų priklausomybę ir Prancūzijos veiksmų diplomatinę laisvę. Savo ruožtu, JAV pareigūnai de Gaulle laikė politiniu ekstremistu.

prekybos sistema tarptautinė

Prašymas buvo įvykdytas beveik pilnai; už skolą Prancūzija pažadėjo apriboti valstybines subsidijas ir manipuliacijas valiuta, kurios šalies eksportuotojams buvo suteikusios pranašumą pasaulinėse rinkose.

Didžioji dalis trečiojo pasaulio šalių Breton Vudso konferencijos išdavoje liko politiškai ir ekonomiškai antraeilės. Susietos su išsivysčiusiomis vakarų valstybėmis ekonominiais ir politiniais, formaliais ir neformaliais saitais, pastarosios šalys tegalėjo sekti joms primestą ekonominę sistemą.

Savo ruožtu, Rytų Europos blokeTarybų Sąjunga padėjo pamatus izoliuotai ir skirtingai tarptautinei ekonominei sistemai.